Kaip įsirengti sodą

rododendraiKiekvienas pavasarį galvoja, kur kaip ir ką sodinti, ką šiemet auginti, kaip dar patobulinti savo sodą ir daržą, ką naujo užsiauginti ar padaryti. Galbūt pasistatyti kokią tvorelę, o gal apgenėti kelias obelis, kurių šakos jau net ir praeiti neleidžia. Gal šiemet reikia šiltnamiui plėvelei pakeisti, mat gausus sniegas sugebėjo ją sudarkyti? Darbų soduose yra pačių įvairiausių ir, rodos, jie niekada nesibaigia – vis yra, ką tobulinti, ką keisti ir ką naujo įrengti arba ką seno pataisyti. Šiemet aš didelį dėmesį ketinu skirti gėlėms – rododendrams, krokams, našlaitėms. Manau, kad apsodinęs savo namą gėlių juosta turėsiu tikrai įdomų ir išskirtinį sodą!

                  Pradėjau nuo krokų. Kaip žinia, jų būna įvairiausių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Vieni žydi anksčiau, kiti vėliau. Taigi pasodinau visų! O gi tam, kad jie žydėtum ištisą vasarą. Parinkęs spalvas, suplanavau, kaip jie atrodys kai pražys – turėtų būti išties nuostabus ir spalvingas vaizdas!

                  Našlaites tiesiog išbarstysiu aplink krokus – taip tikiuosi gražiai įrėminti spalvingą gėlių darželį. Nežinau, ar tai geras sprendimas, tačiau kai viskas pražys pamatysiu, ar buvo verta ir ar teisingai viską pasirinkau.

                  Rododendrus atskyriau nuo toliau nuo viso gėlyno, nes aukšti rododendrų krūmai gali mesti šešėlį ant kitų gėlių ir trukdyti šioms augti. Pasirinkau 5 rūšių rododendrus – visi skirtingų spalvų. Juos išdėsčiau po sodą, ten kur jie netrukdytų praeiti, bet ir būtų gerai matomi. Rododendras – toks augalas, kuris augs ne vienus metus, tad jam svarbu tinkamai ir atsakingai parinkti augimo vietą. Tikiuosi tą padariau teisingai.

                  Taigi, gėlių planą jau turiu. Dabar metas užsiimti medeliais. Ketinu šiemet pasisodinti kelis kriaušių medelius, nes kiek tenka pastebėti, Lietuvoje kriaušės darosi vis retesnės. Trys skirtingų veislių kriaušių medelius ketinu pasodinti viena eile ir žiūrėti, kaip jie čia derės. Kiti sodo patobulinimai nėra dideli – reikia apgenėti kai kuriuos medžius. Vienų šakos jau taip svyra, kad net žemę siekia, tad nieko nedarant galiausiai nulūžtų. Na ir belieka gyvatvorė – nežinau, kaip ją šiemet apkarpysiu, bet jis bus tikrai įdomi ir kitokia, nei aplinkinių kaimynų. Tikiuosi šiemet turėti išties įdomų sodą ir jį tokį palaikyti bent kelis metus!

No Comments, Be The First!