Apie namų vėdinimo sistemas šiandien kalbama kaip niekad daug ir pats suvokimas apie tai jau įgavo visiškai kitokį pavidalą. Tai tapo aktualu nuo to laiko, kai namų šildymo efektyvumas ir energijos sąnaudų mažinimas tapo prioritetiniu šių dienų klausimu.
Šiuo metu statomi naujos statybos namai vėdinimo sistemos klausimų jau nebekelia, nes yra aišku, kad tokiems namams būtinas mechaninis vėdinimas. Pasiekti aukštos pastato energinio naudingumo klasės nebūtų įmanoma su natūralaus vėdinimo sistema.
Centralizuotą priverstinio vėdinimo sistemą sudaro rekuperatorius ir ortakių sistema, decentralizuotą – mini rekuperatoriai be ortakių sistemos. Tiesa, mini rekuperatoriai – ne visuomet efektyvus vėdinimo būdas, reikalaujantis labai tikslių apskaičiavimų ir tinkamo jų įrengimo. Tuo tarpu rekuperatorius yra neabejotinai efektyvus ir geriausias sprendimas, siekiant pačių geriausių vėdinimo rezultatų.
Rekuperatorius, suderintas su lanksčių ar plieninių ortakių sistema, užtikrina reikiamo oro apykaitą patalpose. Tokiu būdu vėdinamos patalpos neatvėsta, o priešingai – dalis šalinamo oro energijos yra panaudojama tiekiamam orui pašildyti. Rekuperatoriuje yra integruotas šilumokaitis, kuris prieš paduodant lauko orą į patalpas pašildo, todėl mažėja šilumos nuostoliai. Taip pat reikia mažiau šilumos energijos tiekiamam orui sušildyti iki reikiamos temperatūros.
Rekuperatoriai yra parenkami pagal patalpų dydį ir gyventojų skaičių patalpose taip, kad užtikrintų statybos reglamente numatytas oro apykaitos normas. Šiandien ištraukiamo oro kiekis per valandą, priklausomai nuo patalpos paskirties, turi būti ne mažesnis kaip 20-30 m3. Virtuvės ir vonios zonoje – net 40-60 m3/val. O tiekiamo šviežio oro kiekis turi būti ne mažiau kaip 30 m3 vienam asmeniui per valandą.
Rekuperatoriuje įrengtas filtras taip pat tiekiamą orą filtruoja, todėl sulaiko kietąsias daleles, žiedadulkes, dūmų ir kitus kvapus. Priklausomai nuo rekuperatoriaus tipo, naujos kartos įrenginių efektyvumas siekia 75-95%.
