Nors Ispanija gana toli nuo jos esantiems mums, lietuviams, dažnai atrodo kaip paplūdimių šalis, yra ne visai taip. Pradedant nuo to, jog net Ispanijos sostinė Madridas yra tikrai toli nuo artimiausios jūros ar vandenyno, baigiant ir elementaria matematika apie ispanus – daugelis jų gyvena toli gražu ne pajūrio miestuose bei miesteliuose. Žinoma, Ispanijos krantus skalauja ir Viduržemio jūra, ir Atlanto vandenynas, tačiau tai gana nemaža šalis, didelė jos dalis su jūra neturi nieko bendro.
Madridas, Ispanijos sostinė ir ekonomikos centras, įsikūręs bene pačiame šios šalies centre. Ir pasiekti šio miesto gyventojams jūra, pavyzdžiui Valensiją, trunka ne ką trumpiau nei vilniečiams Palangos paplūdimius. O vis tik Madride gyvenimas verda, ir čia plūsta milijonai turistų kasmet, verda aktyvus ekonominis gyvenimas, yra gausu architektūros šedevrų bei paminklų. Ir gyvena milijonai gyventojų, kurių didžioji dalis tikrai retai apsilanko pajūrio regionuose. Pasižiūrėjus į Madridą ir jo gyventojus bei jų gyvenimo būdą, gali gana lengvai griūti stereotipas apie Ispaniją kaip jūrine valstybe.
Madridą, kaip ir dera kiekvienos šalies sostinei, drąsiai būtų galima pavadinti Ispanijos širdimi. Žinoma, katalonai, savo didžiuoju miestu laikantis Barseloną, su tuo nenorėtų sutikti. Tačiau net ir formalus sostinės vardas reiškia labai daug. Širdis yra centras. Ekonominis ir politinis. Patinka tai katalonams, ar ne.
Žiūrint iš turizmo perspektyvos, dera pasakyti, jog vis tik Ispanijos pajūris pritraukia daugiau turistų nei sostinė Madridas. Taip jau yra, kad besiveržiantys atostogauti nori jūros, nori smėlio, palmių ir maudynių. Dalis jų bando atostogų metu suspėti pakeliauti ir daugiau, pamatyti Madridą ir aplinkinius centrinės Ispanijos regionus, galbūt net aplankyti kalnus. Tačiau daugelis į Ispanija vyksta kaip į pajūrio kurortą – įsikuria visai savaitei viename viešbutyje ir čia leidžia laiką. Visą atostogų laiką, nesigilindami į tai, kur ta Ispanijos širdis yra. Dažniausiai tai būna Barselona, Malagos regionas, Alikantė, populiarios ir Ispanijos salos – Maljorka, Ibiza, kiek labiau nutolusios Kanarų salos. Ir Madridas šioje konkurencinėje kovoje ženkliai pralaimi.
Ką padarysi – vangių poilsiautojų vis dar gerokai daugiau bei pažinimo ištroškusių turistų, kurie norėtų karštyje autobusu ilgas valandas vingiuoti nuo savo viešbučio iki Madrido, apžiūrėti šį miestą ir vėl lėkti į dar kokį nors įdomų objektą. Na kam kankintis, kai galima ramiai gulėti paplūdimyje, nardyti žydrose bangose it delfinas ir ramiai džiaugtis gyvenimu.
